Globali Lietuva
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
ES ir Pietų kaimynystės ministrai aptarė partnerystės stiprinimą
Lapkričio 26-27 dienomis užsienio reikalų viceministras Neris Germanas atstovavo Lietuvai nuotoliniu būdu vykusiuose Europos Sąjungos (ES) ir Pietų kaimynystės bei Sąjungos Viduržemiui užsienio reikalų ministrų susitikimuose.
Viceministras atkreipė dėmesį į Sąjungos Viduržemiui svarbą sprendžiant šiandienos iššūkius bei daugiašalio ir regioninio bendradarbiavimo vaidmenį atsigaunant po pandemijos. „Turime ir toliau stiprinti regioninį bendradarbiavimą. Ypač vertiname Sąjungos Viduržemio veiklą klimato kaitos, švietimo, naujų darbo vietų kūrimo procesuose“, - pažymėjo viceministras.
N. Germano pasisakyme Sąjungos Viduržemiui susitikime pabrėžtas Lietuvos interesas turėti stabilią ir stiprią ES kaimynystę. „Mūsų partnerystė turi būti pagrįsta ES individualiu požiūriu į pietų partneres ir bendra atsakomybe. Taip pat privalome laikytis pamatinių vertybių – demokratijos principų ir žmogaus teisių. Lietuva, įgyvendindama projektus ES Rytų kaimynystės šalyse, yra sukaupusi didelę patirtį, kuria sėkmingai dalinasi ir su Viduržemio kaimynais. Esame pasirengę ir toliau jas remti,“ – sakė viceministras.
Ministrai kalbėjo apie poreikį stiprinti ES ir Pietų kaimynystės šalių partnerystę, būti solidariems sprendžiant bendrus migracijos, ekonominius ir socialinius klausimus COVID-19 kontekste.
ES bendradarbiauja su 10 partnerių Europos pietuose: Alžyru, Egiptu, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Libija, Maroku, Palestina, Tunisu ir Sirija (veikla 2011 m. suspenduota dėl konflikto Sirijoje). Bendradarbiavimas vyksta per dvišales, regionines ir visą kaimynystę apimančias programas. Barselonos proceso tikslas – plėtoti Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę. Ši partnerystė sustiprinta 2008 metais įkūrus Sąjungą Viduržemiui su būstine Barselonoje, kuri apima visas ES valstybes nares ir 15 Viduržemio jūros partnerių.
Sausio 21 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmąkart surengtoje nuotolinėje diskusijoje su Europos Sąjungos (ES) valstybių ambasadoriais Lietuvoje pabrėžė, kad, reaguojant į globalius iššūkius, ES užsienio politikoje privalu laikytis vertybinio požiūrio.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Gabrielius Landsbergis, Edgaras Rinkevičius ir Urmas Reinsalu laišku kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) vyriausiąjį įgaliotinį užsienio politikai Josepą Borrellį, ragindami stiprinti ES spaudimą, kad būtų paleistas Aleksėjus Navalnas. Ministrai paprašė šį klausimą aptarti sausio 25 dienos ES užsienio reikalų tarybos susitikime ir svarstyti galimybę pritaikyti ribojančias ES priemones.
Reaguodama į besitęsiantį Baltarusijos režimo institucijų žiaurumą ir palaikydama demokratines Baltarusijos žmonių teises, gruodžio 17 dieną Europos Sąjunga (ES) paskelbė trečiąjį sankcijų paketą Baltarusijos režimui.
Gruodžio 3 dieną laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius nuotolinėje diskusijoje su Europos Sąjungos (ES) valstybių ambasadoriais Lietuvoje pabrėžė, kad ES turi proaktyviai teikti pagalbą demokratinių pokyčių siekiančioms Rytų kaimynystės partnerėms.
Gruodžio 1 dieną užsienio reikalų viceministras Neris Germanas nuotoliniu būdu dalyvavo 23-ajame Europos Sąjungos (ES) ir Pietryčių Azijos tautų asociacijos (ASEAN) ministrų susitikime. Susitikime sutarta dėl ES-ASEAN strateginės partnerystės ir priimtas bendras pareiškimas dėl junglumo (ASEAN-EU Joint Ministerial Statement on Connectivity).
Lapkričio 27 dieną užsienio reikalų ministerijos kanclerė Jovita Neliupšienė dalyvavo nuotoliniame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministerijų valstybės sekretorių (kanclerių) susitikime, kuriame buvo aptarti svarbiausi kitų metų ES iššūkiai. Kanclerė pabrėžė, kad atsigaudama po COVID-19 pandemijos ES turi išlaikyti dėmesį konfliktų sureguliavimui ES kaimynystėje.
